Kepimo vakuume principas: vandens virimo temperatūra esant normaliam slėgiui yra 100 ° C, todėl, norint sklandžiai pašalinti drėgmę ingredientų viduje, kepimo temperatūra normaliame slėgyje turi būti daug aukštesnė nei 100 ° C, o aliejaus temperatūra tradiciškai yra aukšta. kaitinamas, pvz., Ugnis ir elektros laidai yra kaitinami, o aliejaus temperatūrą sunku kontroliuoti, todėl aliejaus temperatūra lengvai perkaista, todėl kepto maisto gabaliukų išorinis paviršius tampa per karštas ir subraižytas. Vidinė centrinė sritis vis dar yra sumušta dėl nepakankamos temperatūros, kurią sukelia netolygus šildymas. „Išorinis kokso linas“ sumažina ingredientų maistinę vertę ir taip pat sukelia daug kenksmingų medžiagų kaupimąsi išoriniame paviršiuje.
Pagal Clausius-Clapeyron lygtį galima daryti išvadą, kad vandens virimo temperatūra padidėja dėl slėgio padidėjimo, o sumažėjus slėgiui. Vakuumo sistema yra neigiamo slėgio, palyginti su atmosferos slėgiu. Kai vakuumo laipsnis yra 700 mm Hg, vandens virimo temperatūra yra 40 ° C. Šiuo metu aliejaus temperatūra kontroliuojama neviršijant 100 ° C, naudojant kepimo aliejų kaip šilumos perdavimo terpę. Vanduo gali sklandžiai išgaruoti kaitinant. Kita vertus, ypač plonas oras vakuume reiškia, kad deguonies yra ypač mažai. Esant mažai deguonies, sistemos sudedamosios dalys labai sumažina aukšto temperatūros oksidacijos pavojų, tokių kaip riebalų rūgščių nepakankamumas, fermentinis rudėjimas ir oksidacinis blogėjimas. Išlaikykite originalią maisto spalvą ir skonį.
„VF250“ vakuuminė kepimo mašina yra populiariausias modelis, kuris kepimo metu gali gauti 200pa vakuumą, todėl kepimo laikas yra daug trumpesnis nei kitų prekės ženklų vakuuminių gruzdintuvių.
Jei norite sužinoti daugiau informacijos apie TINDO garų kepimo mašiną.
Džiovinimo vakuuminiu užšaldymu principas : Džiovinimas vakuuminiu užšaldymu yra džiovinimo technologija, kuriai naudojamas medžiagų sublimacijos principas. Medžiagai greitai užšalus, ji kaitinama vakuume (žemiau trigubo vandens slėgio).
Kaip ir naudojant kitus džiovinimo metodus, norint palaikyti nuolatinį sublimacinį džiovinimą, turi būti įvykdytos dvi pagrindinės sąlygos, ty nuolatinis šilumos tiekimas ir nuolatinis garų susidarymo pašalinimas. Iš pradžių, jei medžiagos temperatūra yra gana aukšta, latentinę šilumą, reikalingą sublimacijai, galima paimti iš pačios medžiagos jautrios šilumos. Tačiau vykstant sublimacijai, medžiagos temperatūra greitai nukris iki tokios temperatūros, kuri yra pusiausvyroje su garų daliniu slėgiu džiovinimo kameroje. Šiuo metu, jei nėra išorinio šildymo, sublimacinis džiūvimas sustos. Jei išorinis šildymas nėra laiku pašalinamas iš sublimacijos susidarančio garo, padidės garų dalinis slėgis, taip pat padidės ir medžiagos temperatūra. Kai pasiekiama medžiagos užšalimo temperatūra, ledo kristalai medžiagoje ištirps. Džiovinti užšaldyti neįmanoma.
Šilumos tiekimo procesas yra šilumos perdavimo procesas, o garų pašalinimo procesas yra masės perdavimo procesas. Todėl sublimacinis džiovinimo procesas iš esmės yra tuo pat metu vykstantis šilumos ir masės perdavimo procesas. Bet kuris gamtoje vykstantis procesas yra varomoji jėga. Šilumos perdavimo varomoji jėga sublimuojant džiovinimą yra temperatūros skirtumas tarp šilumos šaltinio ir sublimacinės sąsajos, o masės perdavimo varomoji jėga yra tarp sublimacijos sąsajos ir garų gaudyklės (arba šaltojo gaudyklės). Dalinis garų slėgio skirtumas. Kuo didesnis temperatūrų skirtumas, tuo greitesnis šilumos perdavimo greitis; kuo didesnis garų dalinis slėgio skirtumas, tuo greitesnis masės pernešimo (ty garų pašalinimo) greitis.
Liofilizuojant būtina palaikyti gerą produkto kokybę ir pasiekti greitesnį džiovinimo greitį. Latentas karštis, reikalingas sublimacijai, turi būti perduotas iš šilumos šaltinio į džiovinamos medžiagos paviršių išorinio šilumos perdavimo proceso metu, o po to į faktinę vietą, kur vyksta ledo sublimacija medžiagoje vidinio šilumos perdavimo proceso metu. . Sukurti vandens garai turi pasiekti medžiagos paviršių per vidinį masės perdavimo procesą, o paskui per išorinį masės perdavimo procesą būti pernešti į garų gaudyklę (šaltojo gaudyklę). Bet kuris procesas arba keli procesai kartu gali tapti džiovinimo proceso „susiaurėjimu“, kuris priklauso nuo šaldymo-džiovinimo įrangos projekto, darbo sąlygų ir džiovintos medžiagos savybių. Greitesnį džiovinimo greitį galima pasiekti tik padidinus šilumos ir masės perdavimo efektyvumą ir padidinus liofilizuotos medžiagos paviršiaus plotą tūrio vienetui.
Vanduo turi tris fazes: kietą, skystą ir dujinę. Pagal termodinamikos fazių pusiausvyros teoriją, mažėjant slėgiui, vandens užšalimo temperatūra beveik nesikeičia, tačiau virimo temperatūra tampa vis žemesnė ir artėja prie užšalimo taško. Kai slėgis sumažėja iki tam tikro vakuumo laipsnio, vandens virimo temperatūra ir užšalimo temperatūra sutampa, ir ledas gali būti tiesiogiai išgarinamas į dujas be skystos būsenos. Šis procesas vadinamas sublimacija. Maistas vakuuminiu būdu džiovinamas šaltuoju būdu už trigubą vandens tašką, ty žemoje temperatūroje ir žemo slėgio sąlygomis užšaldytas vanduo maiste yra sublimuojamas ir pašalinamas.
